Ievos ir Luko istorija

La Boutique jaunųjų poros Ievos ir Luko istorija prasidėjo taip..

„Sveiki, skambiname iš Norvegijos. Mes norime atvažiuoti pas jus pasisiūti vestuvinės suknelės ir jaunikio kostiumo. Priimsite?“

Skambutis iš kitose šalyse gyvenančių klientų  jau nebėra naujiena mums:) Tačiau maloniai nustebome, susipažinę su Ieva ir Luku.  Tokie jauni ir taip gerai žinantys ko nori iš gyvenimo! Pora išdėstė savo mintis ir paliko mums visišką laisvę jas įgyvendinant.

Besišypsanti nuotaka  – “coliukė”  Ieva.  Tikroje pasakoje Coliukė buvo gimusi gėlės žiede. Mielas sutapimas, jog  Ieva savo grožiu netik panaši į žaviąją pasakos veikėją, bet taip pat pageidavo romantiškų, gėlėtų, siuvinėtų karoliukais nėrinių savo svajonių suknelei.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visą viršutinę suknelės dalį dekoravome karpytais nėriniais, plačiu iškirpimu atvėrėme nuotakos nugarą.  Suknelės sijoną kūrėme iš perregimo tiulio ir nėrinių sluoksnių. Suknelei palikome ilgesnį šleifą, dėjome papildomus tiulo sluoksnius kol pilnai išgavome „princesišką“ įvaizdį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lukas –  buvo konkretus ir klasiškas jaunikis. Jaunikui pasiuvome klasikinį mėlyną itališkos vilnelės kostiumą. Prie kostiumo priderinome šilkinę liemenę iš ryškių žakardo audinio juostelių.

Kostiumo primatavimai užtrukdavo taip trumpai, jog juokaudavome, kad vien kelionė iš Norvegijos į Vilnių trukdavo ko gero ilgiau. Luko komentarai atidžiai nužvelgus: “man viskas patinka!”. Visiškas pasitikėjimas mumis leido greitai ir detaliai išpildyti jaunikio lūkesčius.

   

 

Sakoma: “meilei netinkamo meto nėra”, taip ir kliūčių sukurti savo svajonių dieną negali būti. Jaunieji nepaisant ilgo kelio  Lietuvą, varginančių skrydžių- įgyvendino svajonę pasipuošti ir pabūti pačiais gražiausiais vienas kitam.

 

 

 

 

 

 

 

 

Ačiū Ievai ir Lukui už pasitikėjimą, draugystę ir šiltas padėkas. Per trumpą laiką pasijutome tarsi viena šeima.  Nuoširdžiai tikime Jūsų šviesia ir laiminga ateitimi! Tikimės jog būsime dar ne vienos svarbios Jūsų progos liudininkais.

Ir pabaigai…

…”Išvydęs Coliukę, jis nežinojo, ką iš džiaugsmo besakyti — tokios gražios mergaitės niekados dar nebuvo regėjęs! Nusiėmė jis nuo savęs aukso karūną, uždėjo ją Coliukei ir paklausė, kuo ji vardu ir ar nesutiktų už jo tekėti ir tapti visų gėlių karaliene…“

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *